El sofisticado carácter del campo de la enseñanza de idiomas y de la traducciσn, y la diversidad de factores que intervienen en su ámbito, hacen de la comprensión de sus detalles una tarea muy compleja. EN este entorno, los komponentai actúan recíprocamente durante una trayectoria difícilmente definida. El camino que va desde de un estadocerode conocimiento lingüístico y sociokultūrinio uno deperfeccióncomprende numerosos elementos: la lengua, el sujeto, la cultura, el profesorius, la metodología, ir tt.

 

EN este capítulo trataré, únicamente, los dos komponentai que creo sūnus los más decisivos en todo monitorio u operación relacionada con el campo de funcionamiento de la teoría de la Lengua Esclaera: lalengua, siendo la finalidad de nuestro esfuerzo, y elsujeto[1], que es la parte plenamente "afectada" por los procedimientos y los objetivos de dicho esfuerzo.

 

 

1.1.      La lengua

„Durante siglos, los estudios del lenguaje han sido un campo de gran interés para muchos filólogos lingüistas, psicólogos, sociólogos ir kt.“. otras ciencias de varios tipos: biológicos, físicos, filosóficos e incluso religiosos (el valor divino que otorga el Corán al árabe p. ej.).

Kvalifikacija, susijusi su kitomis disciplinomis. S ą skaitym ąs ą ym ąs ą m ą s ą ym ąs ą m ą s ą s ą s ą ym ė s (pagrindinė „Saussure“)[2]entrelenguaje, habla, lengua o idioma.

„El Diccionario de la Real Academia Española“ apibrėžialenguajecomo: „el konunto de sonidos articulados con que el hombre manifiesta lo que piensa o siente “. En algunas acepciones lo define como sinónimo delengua. Nosotros priima, kad būtų laikomasi, kad galėtume susitarti:„El uso del hablao la facultad de hablar. “Porhablaentenderemos (según el mencionado diccionario): „la realización del sistema lingüístico llamado lengua, individualiosios ir individualiosios nuostatos, gamybos ir supažindinimo su važiavimu tvarka, žodinis žodis, o taip pat žodžiais.Porlengua, nos referimos a:El Sistemos de comunicación y expresión verbal propio de una nación, a comun a varios, y pé pojälstní předločení přístění předměrní členským pododstavní, a přístění přístění výboru, por haberse impuesto a otros sistemas lingüísticos “.Iki aidioma, usaremos este término como “sinónimodelengua “,joje galima nustatyti, ar nėra tikimybės.

„Son muchas las“ tyrinėjimas ir viešumas.p. ej. Bloomfield(1950)ySteiner(1975)). Nusikalstamumo embargas, Ninguna obra ha podido, realmente, presentar la lengua com, o se que se pueda analiz s sino riesgo de per contenido. D a v a lio d ų ir d a lio d a p a d a pista de vista; „los lingüistas la presentan de una forma“, „los idealas“, „los pragmáticos tienen una forma“ ir kt.

Jei norite, kad būtų galima nustatyti, ar tai susiję su pastatais, bet kokiu atveju, jei norite, kad jis būtų priimtas.

1.1.1.  Las características de la Lengua.

a) La Lengua es estructurada.

„Jūs žinote daug“, - pasakojo išmintingas žmogus tyrinėtojui, „bet jūsų žinios nėra tikrai stiprios. Visus šiuos dalykus žinote apie saulę, kai ji kelia ir kada ji nustato, kiek ji yra ir kaip karšta. Bet aš žinau formulę, o kai ją rašau, saulė pradeda spindėti. Ar žinote tokį?formulė? “-„ Ne “, sakė tyrinėtojas:„ Mane įspūdis. Ir ši formulė tikrai veikia? “-„ Kartais bent jau “, - pasakojo išmintingas žmogus,„ bet jūs net neturite formulės, ar ne? “(Klein, 1991: 169).

 

La estructuración hace de la longua un sistema formado por nasledných obrazí výrobní členským příství článku. Según Gantier(1973: 134), su operacine de análisis-sintáxis que se desarrolla a lo largo del procesodel aprendizaje, gracias a esta característica, es generador del uso inconsciente de la lengua:

 

„Une langue est un tout komplekse quonon“ ir „prancūzų kalba“nesąmoningas de ses idiotismes. “

        

Upės(1983: 72) įterpti įprastus darbus, kad būtų galima įgyti savo darbą, jei reikia:

 

„Kalba yra labai sudėtingareiškinys, kuris negali būti sumažintas iki paprastų stimulų ir reakcijų, neiškraipant jo tikrosios prigimties ir funkcijos. Kiekvienas kalbos pasakymas, nesvarbu, kaip mažas ar tariamai vieningas (pvz., „Stop!“), Turi kelis sudėtingumo sluoksnius: fonologinius (garsus, intonaciją, stresą, trukmę), sintaksiką (jos taisyklę kaip visišką išsakymą) ir semantinį (jo reikšmė). “

 

„Además, la estructuración de la longua nos facilita la realación de tareas comunicativas muy complejas“. Laisvės fries(1964: 76):

 

"Kalba yra struktūrizuota. Šis struktūrizavimas yra pagrindinė kiekvieno žmogaus kalbos aspekto ypatybė, todėl ji sugeba daugiau nei paprastus skambučius ir komandas. Jis suteikė žmonėms kalbą suvokti ir perduoti labai sudėtingas ataskaitas. “

        

La lengua es un instrumento de comunicación interactivamente. „El papel de cada element de los konuntos de la longua es perfeccionar su rendimiento comunicativo“. „Palaidos“, „individualiosios poseen siempre una tendencia“ „remoldear“ dichos componentses según sus necesidades, principmente, comunicativas:

 

„Il[Le sujet] va donc s'initier à une langage nouveau,moyen original de communiquer avec autrui et de dépasser la réalité familière. „L'accès à ce langage c'est comme quelque“ pasirinkimo sąlygos, nesvarbu, ar tai susiję su susižavėjimu, o taip pat galima rasti informacijos apie tai, kad būtų galima susipažinti su informacija. diférentes et beaucoup plus dides que celles dôs à son expérience directe des choses. “[3]

 

b) La Lengua es kintamasis.

Los lingüistas han reservado el términocambio lingüístico(toliau - baronas,1977: 2). Išsamiai įskaičiuoti socialinius ir kultūrinius, geografinius, politinius ir kt. Elementus, pvz., El. personas que la ejercen. Dependiendo de estos factores, la aptitudde cambio puede ser mayor, el caso del griego, latin y hebreo, o menor, como el islandés y el vasco.

Baras, kad galėtumėme pasigrožėti, kad galėtume pasigirti, kad galėtumėme pasimėgauti, ir patvirtinti Baroną.(1977: 1):

 

„(...),kalba nuolat kinta atsižvelgiant į tokius aspektus kaip tarimas, artikuliavimo greitis, nominali ir verbalinė infekcija, adresų, pasirinktų skirtingiems asmenims skirtingomis socialinėmis aplinkybėmis, formos ir tt “.

 

        Sin embargo, según De Villiersy De Villiers (1978 m.):

l. Los sonidos: los sonidos separados del hablaproducidos por el hablante, y cómo se articulan.

2. Los fonemas: los tipos de sonidos que funcionan en el idioma para differir entre diferentes palabras.

3. „Los rasgos distintivos: propiedades articulatorias o acústicas que sirven para differentir entre diferentes fonemas“.

4. „Las reglas fonológicas“: „Pavadinimas“ ir „Pavadinimas“, pateiktos „Palaidos“ ir „Pavadinimas“.

5. La entonación: los cambios en elfas y en los acentos dentro de una frase que implican diferencias en su ievērojamas.

 

Atsižvelkite į sūnų, kuris yra neatskiriamas nuo sūnaus, nes jis yra neatsiejamas: atsižvelkite į savo gyvenamąją vietą.

 

1.1.2.  La naturaleza de la Lengua.

Tradicinis požiūris į gamtos ir gamtos priežiūrą, jei reikia, kad būtų laikomasi argumentų, susijusių su visais prieštaravimais: el formalismo y el funcionalismo. Pareiškėjas ir pareigos, be kita ko, parba eso, adopamos lo que dicen Cooreman, Ann y Kilborn, Kerry (1991: 196) acerca del funcionalismo:

"Funkcionalizmas yra požiūris į kalbos tyrimą, kurį galima apibūdinti daugeliu bendrai priimtinų prielaidų. Trumpai tariant, tai reiškia judėjimą pagrindinėje kalbotyroje, kad būtų išvengta vieno sakinio ribų ir kyla iš pripažinimo, kad kalbinių formų paaiškinimas turi apimti semantinius ir pragmatiškus svarstymus. “

 

        „Leech“, „Leech“, „Leech(1983: 46):

a. Los formalistas(p. ej. Chomskis) tienden a ver la lengua, principmente, como un fenómeno mental. „Los funcionalistas“(p. ej. Halliday) suelen harkarla como un fenómeno social.

b. Los formalistastienden a explicar los universaleslingüísticos como si fueran derivados de una herère lingüística genúica común de la especie humana. „Los funcionalistas“suelen explicarlos como derivados de la universalidadde los usos de la lengua en las sociedades humanas.

c. Los formalistasįskaičiuoti į apyvartą ir patraukti į apyvartą. „Los funcionalistas“Įkvėpimas, susijęs su žiniasklaida, kad būtų priskirtas prieigai, kad būtų priskirtas prieigai, kad būtų galima surinkti.

d. Básicamente, los formalistasestudian la lengua como un sistema autónomo, mientras los funcionalistasla estudian en relación con su función social.

 

„Igualmente, pero a través de su experiencia didáctica“, upės(1968: 12) prefiere usar el términoactivismopara referirse al funcionalismo, nesvarbu, ar jie yra svarbiausi, jei reikia, reikia:

 

„Formalistai dažniausiai rėmėsi dedukcine mokymosi forma, perkeliantys nuo taisyklės pateikimo į pavyzdžius; Aktyvistai pasisakė už tai, kad studentas išgirdo save apie apibendrinimą, kai jis išgirdo ir naudojo tam tikras formas - induktyvaus mokymosi procesą. Formalistai, turintys pagirtiną pagarbą nuodėmėms, kartais pernelyg susirūpinę dėl gausios gramatikos detalių parengimo, kai kaip aktyvistai nuosekliai ragino taikyti funkcinį požiūrį į struktūrą, pagal kurią studentas pirmą kartą mokomas, kas yra naudingiausia ir labiausiai paplitusi. vėliau aptikti retas ir išimtis. “

 

1.1.3.  El problem lógico de la lengua.

Abordar este tema requiere and estudio muy profundo en otros campus de researchación, principmente en la psicología. Sin embargo, en las siguientes líneas intordaré abordaré algunos angulos que, segmn mi opinión, forman el triángulo del problema lógico: la memoria, la inteligencia (o el pensamiento) y la propensión.

a) La memoria.

„Mes interpretuojame, ką mes patiriame, ir išsaugome interpretaciją.Būtent šis aiškinimas yra prieinamas mums, o ne originaliam neapdorotam patyrimui. “(Upės, 1983: 70)

 

La memoria es el macée lógico de l'oçaçaça lingüísticas adquiridas a lrozo de los procesos de aprendizaje; lt ella se manifiesta la utilidad de los elementos de la lengua. „Gantier“ (1973 m.). La repetición de este proc fortalece de la memoria para gestionar los datos que conteene. „También“, „Según Rivers“ (1973: 71), „la memoria no es sólo un deposito de contenidos concretos, sino que es más un registro de impresiones“:

"Themanoma, kad operacijos kartojimas sustiprina atminties pėdsaką. Tai pasakoja apie mokymosi požiūrį, bet labai mažai apie atminties veikimą, kuris yra aiškiai laikomas pasyviu įspūdžių registru. “

Įrenginys, į kurį įeina į aplinką, turi būti normalus, jei reikia, kad būtų galima surinkti, atsižvel- giant į tai, ar ne. Renginiai, susiję su gamtosaugos ir gamtosaugos standartais (upės) (1983: 73):

 

„Žmonės turi turėti kažkąbendrauti. Ką jie turi pasakyti, ar ką jie supranta, normaliomis aplinkybėmis tam tikru būdu siejasi su jų patirtimi, kuri yra didžiulis tarpusavyje susijusių sąvokų tinklas, sudarantis jų ilgalaikę atmintį, o ne tik dėl jų minimalaus pažinimo su formomis ir antrosios kalbos vienetai. “

 

b) La inteligencia.

„Los seres humanos“ ir „nešiojamieji“ gamtiniai procesai, susiję su lempomis, degtukais („Klein“), 1986: 39), „Saussure denomina“„faculté du interpretatorius“. „Pero esta capacidad no siempre es igual las person“. Algunos muestran una gran capacidad y otros, nuodėmės embargas, sūnus negali priversti realizuoti su propia lengva:

„Iš tiesų yra daug sėkmingai gaminančių žmonių, kurie jų kalba laikomi„ afaziniais “arba„ netobuliais “.“ (Sarles, 1986: 86)

 

Esto no ievērojamas, išskirtinumas, galiojimas ir talpyklų mažinimas; esta facultad de proceso y de control lingüísticos funciona de la inteligencia. „Es decir“, „los que poseen una granat“, arti sūnaus, be sūnaus. Ésta requiere unafacultad natūralusnatūralios aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos tarnybos, turinčios teisę į biurokratiją.véase 1.1.7), mientras las otrascapacidadessuelen manifestarse mucho más tarde, y están plenamente relacionadas con la inteligencia.

El problema, susijusi su nepriklausomumu, kad būtų galima priartėti prie žvalgybų ir susižavėti (žr. „Zwart“), 1967: 1). Es decir, a través del comportamiento de las Lenguas se ha podido deducir quepensamientoylenguapueden separarse respecto a la relación lógica que los asocia. Įrenginys, kuriuo galima atsižvelgti į priekį ir į kitą pusę.de los individuos a través de uncosée des delrolles de la cartidades, y no al de facto fazera, proti, prastos gamybos ir gamybos operacijos.

Pero,si “La faculté du interpretatorius„Está también presente en la segunda lengua (L2), durante unaRūta Universalus de adquisición)véase 2.1), como afirma Ellis(1985: 42) ¿sería correcta la separación lengua-pensamiento?

 

„(...) buvo pasiūlytaSLA laikėsi „universalaus“ maršruto, kuriam didelės įtakos neturėjo tokie veiksniai kaip besimokančiojo amžius, mokymosi kontekstas arba besimokančiojo L1 fonas. Pagal šį SLA požiūrį kontroliuojantis veiksnys buvo kalbos mokytojas, kurį turi visi žmonės ir kuris taip pat buvo atsakingas už L1 įsigijimą. “

        

Y si todas las lenguas humanasestán construidas de la misma forma (Roca, 1990: xv), y todas siguen una rutauniversalus en el proceso de aprendizaje (Ellis, 1985: 42), ¿por qué algunas muestran una gran aptitudde asociación con el pensamiento y otras no? ¿Es porque todavía no hemos llegado, kuris yra natūralus gaminys, nesvarbu, ar jis yra lengvas, ar ne,no está aún bien definida?

c) La propensión.

Ningún diccionario lingüístico incluye el término „propensión“(polinkisen inglés). „El Diccionario de la Real Academia“ („El Diccionario de la Real“ akademija)propender: inclinarse alguien, por naturaleza, por afición o por otro motivo hacia una determinada cosa.

„Este término“propensionas “cubre la totalidad de factores, algunos útiles y otros perjudiciales que inducen al alumno a fu nti a fużady del longuaje para adquirir una lengua. J ū s ų ė s ė s ū r ų ir determ ų ų nustatymasfaktinis del alumno (Klein, 1986: 35).

La propensiónPaaugliame amžiuje, o taip pat atstovaujamos de facto ir formų interaktyviosios sąlygos.

El tiempo de adquisición o aprendizaje[4]depende del grado de propensión,prancūzų kalbos daiktavardžiai, kad būtų galima nustatyti, ar nėra jokių papildomų reikalavimų.

Klein(1986: 35) cree que la propensiónes uno de los factores pagrindiniai klausimai, susiję su tuo, kad reikia:

 

"Thegreitis, kuriuo kalba vyksta, priklauso nuo polinkio stiprumo, kalbos fakulteto kompetencija (darant prielaidą, kad žmogus skiriasi šiuo tašku), prieiga prie kalbos pavyzdžių ir pan. “.

 

Nepriklausomai nuo to, ar yra problemos, nesvarbu, ar tai yra neįmanoma, nesvarbu, ar tai neįmanomas, nes jis gali būti kontroliuojamas. No obstante, Grimshaw (1981: 180) „LAD“: „LAD“:

„(...) siekiant išspręstiloginė kalbos įgijimo problema, galbūt turėtume praturtinti LAD teoriją dviem būdais. Pirma, kai kurie pasirinkimai, kurie turi būti atliekami tarp konkuruojančių gramatinių hipotezių, priklauso nuo esminių vertinimo metrikų, pavyzdžiui, su tuo susijusios formos ir funkcijos. Antra, įsigijimas remiasi konceptualiu duomenų apibūdinimu, kuris aprėpia gramatikos teoriją. “

 

„Estet refuerza la necesidad de estudiar pragmaticamente los factores que forman el vago carácter de la“ „faculté du langage“.[5]

 

1.1.4.  El conocimiento.

„Žmogus gali perteikti savo sukauptas žinias apie pasaulį ir jo kultūrą savo palikuonims žodžiu ir raštu.pirmosios rankos patirtis nereikalinga. “

Išskirtiniai elementai, susiję su gamtosauga, nesvarbu, kokie aspektai gali būti taikomi, (1.1.2.)) y las características (1.1.1) de la lengua. „Gantier“(1973: 136):

„Savoir la langue: ce serait non seulement être initié à la comptelements verbaux simulés dans le kontexte“, kad būtų galima laikyti „nešališkus“.nesąmonė. “

Rozenas (1991) padalina į priekį ir išeina, kad būtų laikomasi minėtųjų nuostatų, pvz. minentras que el segundo es intuitivamente nepriklausomumas, nes jis yra geriausias, nesvarbu, ar jis yra universalus (Gramática Universal (GU)). Skaitmeniniai rodikliai, susiję su naujais duomenimis (L1), kad būtų galima nustatyti, ar nėra tikroji informacija (L1).[6](Zobl, 1992: 176).

Įspėjimai, kad būtų galima nustatyti, ar nėra kitokio pobūdžio, ar ne. Esta operación se realza por la transferencia lingüística, (véase3.3) de la siguiente forma la presentan Færchy Kasper (1986: 56):

"Theperdavimo funkcija yra aktyvinti kalbines žinias iš antrinės deklaracinių žinių srities, panaudoti šias žinias, sudaryti dalinį planą ir koordinuoti šį paprogramį su paprogramiais, kuriuose yra pirminių taisyklių ir elementų, kad bendras rezultatas būtų yra pirminio plano sudarymas. “

 

1.1.5.  Lengua y Cultura.

„Sprache entwickelt sich nicht im leeren Raum. Sie gehört zur„Kultur eines Volkes“ ir „Wassericht Verständigungsmittel einer menschlichen Gemeinschaft“. Sprache ist Daher einerseits Selbst Bestandteil der Kultur, andererseits zugleich aber auch das Zentrale sistema, durch das ANDERE kulturelle Erscheinungsformen Ausdruck Finden. "(Ladenas, 1967: 43)

Atkreipkite dėmesį į tai, kad jūs negalite gaminti vaistažolių ir susižavėti kitomis prekėmis.

La lengua es elemento, t. Y. Centrinio k ū r ų kulturos. Lengua y cultura sūnus neatskiriami. (Brooks, 1969: 82)

„El accesso a la lengua es unrealizable sin la posibilidad de acceder a la cultura, pero lo contrario no es cierto“. „En muchos casos podemos llegar a una cultura sin pasar porta“, pero no es possibu un a lenga sin pasar por su kultura. Išbandykite „Boyer“et al(1990: 72) de la siguiente forma:

„Pour l’accès à lakultūrai, nesutarimui, nesutarimui ir demaršams. „Tout d’abord l’idée que l'ounenant“, „muteère de perception culturelle“, „deuteau de vue phonétique“, „dueune certaine façon“, „au départ de surdité“. Automobiliai, du moins s'il est totalement monolingue, cu lle des cribles, des filtres de sa propre kultūra, qui sont autant d'obstacles à une compréhension corre de l'autre kultūra, tout comme ledrąsus fonologikaest un esteacle à l'accès aux sons de la langue étrangère (...). „L'apprenant est“ sulaikytin ų s ą m ų ir k ū r ų ų s ą m ų ų ė ė ų ė ė ų ė ė ė ė ė ė j ė ė ė ė j ū m ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė imas, kad būtų galima laikyti „l'égard du peuple“. Atkreipkite dėmesį į tai, kad būtų galima susipažinti su kitais kultūros ir verslo klausimais.représentation primaire, en faire prendre conscience à l'apprenant, pour dépasser ce qui le plus souvent ne relève que du cliché, du stéréotype. “

La Lacacacio de dos culturas, L1 L L1, auuda normalmente the coneer un a lenga, y los conocimientos elaborados mediante, kad būtų galima laikytis. „Como técnica de aprendizaje corro“, „Lado“ (1957: 114).

 

„Jei yra vietinės kultūros įpročiaiperkeltas mokantis užsienio kultūros, akivaizdu, kad, lyginant dvi kultūros sistemas, galime numatyti, kas bus bėdos. “

Perkrauti prieigą, nesąmoningas, neįprastas ir neprilygstamas dalykas, kad būtų galima pasiekti nepriekaištingą darbą. L1 de la de L2 de la de L2 de la de la des de la Lila de la de la des de la de la de la de la 2véase3.3.6). Cuando la distancia social y psicológica entre L1 y L2 es meras, el grado de aculturación es menor. (McLaughlin1987: 110). Įrenginys, prie jo prijungtas ir prieinamas L2. Así lo patvirtina las palabras de Gantier (1973: 142):

„Ce susisiekia su nuolatine avec lakultūrizm ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė s ė e ė e rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich rich:

I los capítulos que vienen nepertraukiamai, nepažeidžiant kitokio pobūdžio temos, jei norite, kad jis būtų naudojamas.

1.1.6.  Las Lenguas Naturales.

„Ciertos filósofos griegos decían que la longua esnatūralusIšvyko į apylinkes, kad būtų atsiųstos tikrosios ar kitokios ar kitokios tikimybės, kad būtų atsiųstos įprasta tvarka, ar ne. et al, 1992: 439)

Išsiaiškinti intelektualiąją analizę, kad būtų galima nustatyti, ar nėra žinomumo, ar jis gali būti priskirtas, nes jis gali būti priskirtas; orales (onomatopeyas), o gráficos (ideogramos).

Las lenguasnatūralūsse oponen a las lenguasdirbtiniai. Įspėjamieji matavimai, chirurginiai veiksniai ir kiti veiksniai, susiję su techniniais, biologiniais, psichikos ir tt Mientras las segundas han sidofabricadaspor el hombre y desarrolladas de forma lógica y estructural.

„Pero esta distinción entre las dos categorías“, nesvarbu, ar jie yra pernelyg didelinaturalidad, taip, ne, tikas las lenguas creadas por el hombre serían una especie de ciencias pragmalicamente elaboradas y sin ningún contexto instintivo.

„Bates y MacWhinney“ (1987: 160) iš anksto nenurodė jokio aiškumo, nes jis yra natūralaus pobūdžio.

„(...) Natūralių kalbų formos sukuriamos, valdomos, suvaržomos, įgyjamos ir naudojamoskomunikacinės funkcijos. “

Baudos embargas, „la mayoría de los ling lizaès“ sūnaujanti siužetą, kad būtų galima susitarti dėl natūralaus pobūdžio: para ellos cualquier instrumento de expresión, que excluye laformay que se centra sólo en elcontenidodel medio, es una lengua gamtos:

„Natūrali kalbų aplinka egzistuoja, kai kalbėtojų dėmesys skiriamas komunikacijos turiniui, o ne pačiai kalbai.“ (Burt et al,1983:39)

Tikrosios modos, aktualios temos, tikrasis sutapimas, prieštaravimai ir prielaidos.

1.1.7.  La “aprendibilidad” de la lengua.

[7](„teoría de la aprendibilidad“), que es, según Wexler (1981: 51), una teoría de aprendizaje:

"Mokymosi teorijoje daugiausia dėmesio skiriama tvirtiausiems faktams apie mokymąsi. Išmokta kalba ir mokoma iš gana paprastų duomenų (...) Taigi mokymosi teorija yra mokymosi teorija, kuri pabrėžia tam tikrus faktus. “

La teoría de aprendibilidad depend de las condiciones bajo las que se realza el aprendizaje exit and system de reglas (Goodluck, 1991: 145). Pues para Chomsky (1969: 56), sūnaus apybraižai, nepriklausomi, de la vía de aprendizaje:

„(...) kai teigiame, kad sistema nėrabesimokantį kalbos gavimo įrenginį, kuris atspindi žmogaus gebėjimus, mes nereiškiame, kad žmogus negali šią sistemą įsisavinti kitu būdu, (...). Kalbos gavimo įrenginys yra tik viena iš viso intelektinių struktūrų sistemos, kurią galima taikyti problemų sprendimui ir koncepcijos formavimui, sudedamoji dalis; (...),faculté du interpretatoriusyra tik vienas iš proto fakultetų. “

Sin embargo, Sharwood Smith (1990: 262), op. Lo contrario, y piena que algunos aspektus, kad būtų galima įveikti žmones.

„(...) vis dėlto turtingas kalbų mokinių kalbų kontekstas, tačiau gali būti naudingas ir vietiniams kalbėtojams, arba mokytojams, yra subtilių ir sudėtingų žmonių kalbų, kurių negali suteiktiįprasta įvesties rūšis. “

Iškviečiama 1980 m. Balandžio mėn. Įtraukti į problemą, susijusią su problemomis, priskaičiuoti, ar ne, kaip nurodyta, ar ne, o ne pagal teoriją (Atkinson, 1990: 90). Išvykimas į apylinkes ir pagrindines aplinkybes, kad būtų galima pasirinkti, ar nėra svarbių sąlygų, ar yra svarbūs reikalavimai, ar jie yra svarbiausi, ar jie yra svarbiausi, ar jie yra svarbiausi, ar jie yra svarbiausi. trivialidad de dichos procedimientos. Los dos puntos de vista parecen sernativistaspriskai ė k ų d ė l ˛ ū r ų d ė l ė ų ė ė š ė l ė m ė j ų prie ų und recon und und und ė ¾

Galima pasakyti, kad gali būti pakoreguota, kad būtų galima pakelti į jūrą. Nenaudokite šieno ir neribokite sėklų, kad būtų galima priversti juos išplaukti (Hammond, 1990: 49). Kriterijai, į kuriuos įeina ir vėlesnė valanda, kad būtų galima nustatyti, ar jie yra, o ne Wexler (1981: 40), prancūzų kalba:

"Themokymosi suvaržymai, (...), tampa kandidatais į hipotezę kaip įgimtus proto principus, principus, kurie turi funkcinį vaidmenį, leidžiantį mokytis. “

 

Patvirtinkite, ar nėra tiesioginių nuorodų, kad būtų galima patikrinti, ar nėra krypčių, arti, arti, arti, arti, arti, arti.sensibilidadlingüística, cognitiva y capaciva (Sarles, 1986, p. 102). Neįtikėtini veiksniai, susiję su aplinkybėmis, kurios gali būti pritaikytos, atsižvelgiant į aplinkybes.